Maggiori informazioni sul libro
Doriforas („Ietininkas”) – viena garsiausių senovės Graikijos skulptoriaus Polikleito skulptūrų, geriausia marmurinė jos kopija saugoma Neapolio muziejuje. Romane ši skulptūra atgyja virtusi moterimi, jos kūno bronza akina ir traukia, o ietį metančiosios judesiai pilni meilės ir mirties geismo.„...tu panaši į Nikę, tik apkarpytais sparnais, velniam tau sparnai, tu nekvepi plunksnomis ir pienu, tu kvepi prakaitu ir sperma, neleidau jai nusiprausti, iš karto, kai tik grįžome iš stadiono, puoliau ją kaip skalikas, pasakojau jai apie metikus, apie stadioną, pilną antikos ir monstrų, ir vėl puoliau, kritau, kritom abu, po kelis sykius, smigom kaip ietis į dirvožemį, kaip ietis kvepėjom prakaitu ir žeme, ji šaukė, beveik taip pat, kaip išmesdama ietį, kimiai ir trumpai riktelėdama, kelis sykius iš eilės, ir nuo tos akimirkos geidžiau jos kasdien, ir dienos be jos man atrodė našta.“
Acquisto del libro
Doriforé, Sigitas Parulskis
- Lingua
- Pubblicato
- 2004
- product-detail.submit-box.info.binding
- (In brossura)
Metodi di pagamento
Ancora nessuna valutazione.
- Titolo
- Doriforé
- Lingua
- Lituano
- Autori
- Sigitas Parulskis
- Editore
- Baltos lankos
- Pubblicato
- 2004
- Formato
- In brossura
- Pagine
- 259
- ISBN10
- 9955584653
- ISBN13
- 9789955584650
- Serie
- Descrizione
- Doriforas („Ietininkas”) – viena garsiausių senovės Graikijos skulptoriaus Polikleito skulptūrų, geriausia marmurinė jos kopija saugoma Neapolio muziejuje. Romane ši skulptūra atgyja virtusi moterimi, jos kūno bronza akina ir traukia, o ietį metančiosios judesiai pilni meilės ir mirties geismo.„...tu panaši į Nikę, tik apkarpytais sparnais, velniam tau sparnai, tu nekvepi plunksnomis ir pienu, tu kvepi prakaitu ir sperma, neleidau jai nusiprausti, iš karto, kai tik grįžome iš stadiono, puoliau ją kaip skalikas, pasakojau jai apie metikus, apie stadioną, pilną antikos ir monstrų, ir vėl puoliau, kritau, kritom abu, po kelis sykius, smigom kaip ietis į dirvožemį, kaip ietis kvepėjom prakaitu ir žeme, ji šaukė, beveik taip pat, kaip išmesdama ietį, kimiai ir trumpai riktelėdama, kelis sykius iš eilės, ir nuo tos akimirkos geidžiau jos kasdien, ir dienos be jos man atrodė našta.“